Neuropsichologiniai tyrimai rodo, kad sprendimus priima mūsų pasąmonė dar iki to momento, kai sąmonė „pagalvoja“ apie pasirinkimą
Mokslinis eksperimentas:
1983 m. neurofiziologas Benjamin Libet atliko garsiąją studiją, kurioje fiksavo smegenų aktyvumą, kai žmogus turėjo nuspręsti, kada pajudinti pirštą.
Rezultatas? Smegenų pasirengimo signalas pasirodydavo iki 0,5 sekundės anksčiau nei žmogaus sąmoningas apsisprendimas. Tai reiškia, kad pasąmonė jau „nusprendė“ prieš žmogui apie tai pagalvojant.

Ką tai reiškia mūsų gyvenime?
• Daugybė mūsų įpročių, baimių, netgi santykių pasirinkimai kyla ne iš logikos – o iš pasąmoninių programų.
• Jei vaikystėje įsitikinai, kad „pasaulis pavojingas“ – smegenys tai vertins kaip faktą, kol nepakeisime programos.

Kūnas – tai pasąmonės archyvas.
Net jei protas užblokavo traumą ar skausmą, kūnas ją saugo įtampoje, kvėpavime, laikysenoje.
Mokslinis įrodymas:
Psichiatras Bessel van der Kolk, knygos „The Body Keeps the Score“ autorius, per dešimtmečius dirbo su traumą patyrusiais žmonėmis.
Jo tyrimai rodo, kad:
• net kai žmogus neprisimena traumos sąmoningai,
• kūnas vis tiek reaguoja – padidėjusiu širdies ritmu, prakaitavimu, įtampa, kai tik pasirodo su trauma susiję dirgikliai.

Pavyzdys:
Viena pacientė, išgyvenusi smurtą vaikystėje, „nieko neprisiminė“. Tačiau jos kūnas reaguodavo panika ir raumenų spazmais, kai šalia stovėdavo vyrai. Tik per darbą su kūnu atsirado saugi erdvė prisiminimams „išnirti“.